Aplankiau „Regėjimo pojūtį“. Nors buvo pora vietų, kur buvau beužmiegąs (visgi visą dieną filmus žiūrėti, tai ne ant sofkutės pagulėt), tačiau visumoje šita juosta patiko. Rekomenduoju pažiūrėti, jei neturėsite geresnių užsiėmimų...
Kas dėl filmo autorių, tai jauni independant kūrėjai, kurie stebėjosi, kodėl tiek žmonių susirinko į filmą, apie kurį niekas per daug nežino...
Kaip supratau, daugelis ėjo būtent dėl Boone'o. Keli žmogeliukai šalia aptarinėjo, kuris iš Losto yra gražiausias ir galiausiai nutarė, kad tai Saydas...
Po filmo, kai autoriams buvo uždavinėjami klausimai, jautėsi, kaip visi nori paklausti apie Lost, tačiau nežino, kaip gražiai tą padaryti. Vienam bičiukui užkniso laukti ir paklausė Boone'o, ar jis pasirodys Losto trečiajame sezone. Boone'as atsakė, kad „dviem sekundėm“ :). Po to sekė juokas, plojimai ir apsiforminimai su filmo kūrėjais...
Taigi, porą kadrų reikėjo padaryti ir man.
Visų pirma, tai pats Boone'as:
Bičiukas pasikėlęs atrodo, tik kai aplinkui krūvos žmonių: na, jam nieko ir nelieka, kai į jį žiūri šimtai nesuprantama kalba murmančių nepažįstamųjų. Prieš filmą atėjęs prie įėjimų vėl visus pasitiko su „dirbtine šypsena ir tingiu rankos mostu“ (kaip ir tame lrytas.lt reportaže) — turbūt ganėtinai atkalęs šitą techniką...
Po filmo, pabandžiau paeksperimentuoti: žiūrėjau, kaip lengvai autografiuką duos. Tai labai puikiai jis ten tvarkėsi, nes aš ne vienintelis buvau (80% visų prašiusiųjų buvo merginos, kas suprantama :), tai gal dėl to toks geras jis ir atrodė)...
Atkaltą frazę „hundred litas“ kartojo, kai tik kokia mergaitė pribėgdavo nusifotkint. Sakė, kad bedarbis dabar, tai reikia kažkaip suktis :)
Na, tai dar autografas:
Ir gana...